Kur pakankamo rūpestingumo ribos klasifikuojant prekes?

Prekių tarifinis klasifikavimas - sritis, kurioje Lietuvoje dirbančiam deklarantui nesunku „užsidirbti“ administracinę nuobaudą. Nuobaudos būtų galima išvengti, jeigu pavyktų įrodyti, kad buvo klasifikuojama pakankamai rūpestingai. Teismuose vis bandoma išsiaiškinti: kurgi tos rūpestingumo ribos? Jurgita Bartininkienė, UAB UAB „Muita“ direktorė, apžvelgia aktualią bylą, kurioje ginčas kilo dėl nuobaudos, skirtos už neteisingą išmaniųjų apyrankių klasifikavimą.

2022 m. balandžio 7 d. Klaipėdos apygardos teismas (toliau - Teismas) priėmė sprendimą administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-73-606/2022.

Faktinė situacija

Klaipėdos teritorinė muitinė (toliau – Muitinė) atliko įmonės ūkinės komercinės veiklos patikrinimą ir, remdamasi muitinio įforminimo metu pateiktais dokumentais, nustatė, kad išleidimui į laisvą apyvartą buvo neteisingai deklaruotos prekės „Duomenų priėmimo/ perdavimo aparatūra (išmaniosios apyrankės)“. Deklaracijoje nurodytas prekės kodas 8517620000, KN pozicija - Telefono aparatai, įskaitant išmaniuosius telefonus ir kitus koriniams tinklams arba kitiems belaidžiams tinklams skirtus telefonus <...>, o po patikrinimo Muitinė nustatė kodą 9102120000, KN pozicija - Rankiniai, kišeniniai ir kiti panašūs laikrodžiai <...>.

Prekės kodo pasikeitimas įtakojo atsiradusią mokesčių nepriemoką ir skolą muitinei: 360 Eur muito ir 75 Eur importo PVM.

Muitinės tarpininko atstovė (toliau – Atstovė) nurodė, kad deklaravimo teisingumu įsitikino remdamasi:

• savo žiniomis - žinojo, kad prekė yra išmaniosios apyrankės;
• prekę matė nuotraukose;
• kliento pateikta anksčiau įforminta deklaracija;
• kliovėsi importuotojo pateiktais duomenimis;
• rėmėsi privalomosios tarifinės informacijos (PTI) duomenų bazės informacija.

Tačiau ji vizualiai prekių neapžiūrėjo, nors tokia galimybė yra numatyta Muitinės departamento generalinio direktoriaus įsakyme Nr. 1B-525 (2016.06.20). Priežastis - Atstovės teigimu, kad net jei ji būtų pasinaudojusi numatyta teise apžiūrėti prekes, tačiau neturėdama muitinės laboratorijos eksperto kvalifikacijos, nebūtų galėjusi nustatyti, kad prekė turėjo būti klasifikuojama kitu TARIC kodu. Atstovės nuomone, būtų neprotinga, jei muitinės tarpininkas kiekvieną kartą prieš pateikdamas deklaraciją kreiptųsi į muitinę dėl laboratorinio tyrimo atlikimo. Tokiu atveju būtų apsunkintas tiek muitinės, tiek muitinės tarpininkų darbas.

Teismo sprendimas

Teismas neturėjo pagrindo abejoti, kad Atstovė puikiai žinojo savo pareigą deklaracijoje nurodyti teisingus duomenis bei galimybę patikrinti prekes prieš deklaracijos pateikimą būtent tam, kad deklaracijoje nurodytų teisingus duomenis. Tačiau savo teise patikrinti prekes prieš deklaracijos pildymą ji nepasinaudojo, todėl prisiėmė ir riziką, o nurodydama deklaracijoje neteisingus duomenis prisiėmė ir atsakomybę pagal Sąjungos muitinės kodekso 15 str. 2 d. nuostatas.

Toliau kviečiame skaityti Jurgitos Bartininkienės straipsnyje „Kur pakankamo rūpestingumo ribos klasifikuojant prekes?“, publikuotame „Muitų teisė praktikams“ Nr. 108