Tarptautinės importo/ eksporto dienos Maskvoje

2020-12-31
Rubrika: Apžvalgos ir komentarai, Muitų teisė praktikams Nr. 91, 2020 gruodis

Muitų teisė praktikams
Halina Černiauskienė Halina Černiauskienė
Muitinės atašė Lietuvos diplomatinėje atstovybėje Rusijos Federacijoje

2020 m. lapkritį Maskvoje vyko forumo „Tarptautinės importo/ eksporto dienos 2020“ rudens sesija. Pasidomėjau ir Jums perduodu tam, kad suprastumėme, kokios tendencijos vyrauja šalyje, su kuria prekiaujame visgi daugiausiai, kaip rodo Lietuvos prekybos statistika.

Lietuvos prekybos su Rusija statistika

Prekybos apyvarta tarp Rusijos ir Lietuvos 2019 metais pasiekė beveik keturis milijardus dolerių ir, palyginus su 2018 m., mažėjo 14 %.

Bendras Lietuvos eksportas 2020 m. sausio - rugsėjo mėn., palyginus su 2019 m. tuo pačiu laikotarpiu, sumažėjo 6 %, importas – 12,1 %. Lietuva daugiausia eksportavo į Rusiją (13,3%), Latviją (9,5%), Vokietiją (8,2%) ir Lenkiją (6,6 %), o importavo iš Lenkijos (13,1%), Vokietijos (12,2%), Rusijos (9,9%). Tad pagal š. m. 9 mėnesių eksporto rodiklius Rusija yra pirmoje vietoje - 2745,3 mln. eurų, (eksporto dalis – 13,3 % ), Lietuviškos kilmės prekių eksporto dalis - 8,2%, pokytis palyginti su 2019 m. atitinkamu laikotarpiu - 6,8 % mažiau.

Pagal importo rodiklius Rusija yra trečioje vietoje - 2086,7 mln. eurų, (9,9% bendro importo), 43,6 % mažiau palyginti su 2019 m. atitinkamu laikotarpiu.1 Pagal Lietuvos paslaugų eksporto ir importo rodiklius Rusija taip pat yra 3 vietoje. Paslaugų eksportuojame daugiau nei importuojame.2 

Apie forumą „Tarptautinės importo/ eksporto dienos 2020“

Viena iš esminių užsienio prekybos susitraukimo priežasčių šiais metais, be abejo, yra Covid-19 pandemijos poveikis. Todėl noriu pasidalinti mintimis iš forumo, kurio tikslai buvo:

  • padėti Rusijos ir užsienio eksportuotojams rasti partnerius, keistis patirtimi,
  • gauti naujausią informaciją tarptautinės prekybos srityje Covid-19 koronaviruso pandemijos kontekste,
  • padėti lokalizuoti užsienio partnerius Rusijoje,
  • dalyvauti užtikrinant efektyvų nacionalinio projekto „Tarptautinis bendradarbiavimas ir eksportas“ įgyvendinimą; šiame projekte 2021-2024 m. eksportui remti planuojama iš federalinio biudžeto skirti 650 mlrd. rublių - tai bilietas eksportuotojams į tarptautinę rinką.

Forumo dalyviai: Eksportuotojų ir importuotojų asociacija, Maskvos verslininkų asociacija, Rusijos Federacijos prekybos ir pramonės rūmai, kitos verslo asociacijos, Rusijos ir Vietnamo draugija, Rusijos ir Azijos pramonininkų ir verslininkų sąjunga, įmonių atstovai. Forumą remia Europos prekybos rūmų konfederacija CHITA, Kroatijos prekybos rūmai, Maskvos eksporto centras, regioniniai eksporto paramos centrai ir regioniniai prekybos ir pramonės rūmai, Rusijos prekybos misijos kitose pasaulio šalyse bei kitos Rusijos ir užsienio asociacijos.

Sesijos „Logistika, krovinių gabenimas ir muitinė“ apžvalga

Paraleliai vyko trys sesijos, pasirinkau stebėti „Logistika, krovinių gabenimas ir muitinė“. Perteikiu pagrindines mintis ir idėjas.

Svarbiausia šio forumo idėja ir visi patarimai buvo skirti produkto pateikimui į tarptautinę rinką. Rusiškų prekių gamintojai gamina kokybišką produkciją, bet nemoka parduoti ir išeiti į išorines rinkas, nežino kaip rasti pirkėją.

Muitinės sfera: pagrindinis naujas reikalavimas, su kuriuo sunkiai dorojamasi - tai prekių ženklinimas. Vienareikšmiai reikia ruoštis iš anksto ir nesitikėti, kad įstatymu patvirtintas reikalavimas dėl ženklinimo bus atidėtas - tai bus privaloma. Ženklinimą remia visos kontroliuojančios institucijos. Dominuoja įsitikinimas, kad prekių ženklinimas iki 2024 m. pašalins „pilką vidaus prekybą ir pilką eksportą/ importą“.

Ne vien Kinija tinkama Rusijos prekybai. Rusijos eksporto centras ir kitos valstybinių institucijų tarpžinybinės darbo grupės sprendžia problemas ir padeda Rusijoje gaminamoms prekėms patekti į Korėją, Indiją, Iraną, šiaurės Afrikos šalis ir t.t.

Sąžiningo verslininko chartija labai naudinga. Visiems, kas ją pasirašė daug lengviau rasti partnerių, yra laikomi patikimais vidaus ir išorės rinkos klientais, prekybos partneriais.

Prekių kilmės dokumentų sąžiningas ir teisingas užpildymas padeda išvengti problemų dėl rizikos, susijusios su sankcijinėmis prekėmis. Muitinės atstovas patikino, kad prekių kilmės dokumentų elektroninė sistema privalo veikti, nes buvo pasisakyta, kad dažnai pareigūnai sako, jog neveikia. Buvo paminėta, kad muitinės pareigūnai reikalauja sertifikate nurodyti tik svorį, tačiau Federalinės muitinės tarnybos atstovas patikino, kad ne vien svoris turi būti nurodytas, gali būti ir kiti matavimo vienetai, pavyzdžiui, vnt., metrai, poros ir kita, priklausomai nuo prekės specifikos - tai numatyta Eurazijos Ekonominės Komisijos tarybos sprendimuose Nr. 49 ir Nr. 60.

Rusijos eksporto centras (toliau - REC)3 padeda ne tik importuojančioms ar eksportuojančioms įmonėms, bet ir teikiantiems susijusias paslaugas (transportavimas, sandėliavimas ir kt.), ir ne tik iš Rusijos. REC pabrėžė prekių ir visos produkcijos ženklinimą ir kvietė prisijungti prie sistemos „Честный знак“, tai labai naudinga. Nacionalinės skaitmeninio ženklinimo sistemos atstovai padeda, konsultuoja dėl šio ženklo įsigijimo4. Taip pat pažymėjo, kad didelis privalumas yra pasirašyti Sąžiningo verslininko chartiją - tai mažina riziką ir trumpina patikrinimo procesą.

FESCO, viena iš didžiausių transportavimo kompanija, pasidalino patirtimi ir pažymėjo, kad geriausias būdas paspartinti visas susijusias procedūras yra išankstinės informacijos pateikimas, dokumentus pateikiant naudojantis specialia platforma.

Importo/ eksporto asociacija padeda pradedantiems verslininkams. Akcentavo tai, ko svarbiausia nepraleisti būnant dar prie starto linijos - prekių ženklinimas iš pat pradžių! Paminėjo prekes, kurioms jau privalomas ženklinimas, kitoms patarė žiūrėti pagal įstatymu patvirtintą grafiką. Pabrėžė konkurencinį privalumą - žinias. Reikia daryti lyginamąją analizę (benchmarking), įsivertinti gamybinius (capacities) ir žmogiškuosius resursus. Norint ilgam patekti su prekėmis Į Europos rinką, reikia turėti atstovus toje rinkoje ir pasirūpinti produkto atitikties deklaracija. Reikia pradėti nuo analizės ir sprendimo, ar tai tinkama rinka, atlikti analizę ir šioje vietoje netaupyti - tai atsiperka.

Logistika: mažėja krovinių pervežimų apimtys (minėjo Rusta, UPS). REC atkreipė dėmesį į Šiaurė – Rytai koridorių, kad tinkamas maršrutas lemia pusę sėkmės ir būtinos išankstinės atgalinio krovinio paieškos.

Įmonė Kotra teikia logistikos paslaugas JAE, NAFL – ekspeditorių asociacija Dubajuje konsultuoja logistikos klausimais Emyratuose ir Šiaurės Afrikoje. Paminėti keli faktai: standartinis muitas - 7 % visuose 7 Emyratuose, kai kurioms prekėms 0% tarifas; akcizinėms prekėms tarifas 100%; muitinės dirba tik online, kiekviename Emyrate yra atskiras muitinės portalas ir tarp jų sąsajų nėra, reikia registruotis tame Emyrate, į kurį įvežamos arba išvežamos prekės. Importo, eksporto deklaracijos gali būti teikiamos tik importuotojo/ eksportuotojo vardu, nėra atstovavimo instituto. Užsiregistravus Emyratuose, galima vežti prekes į Iraną su 0% mokesčių tarifu. LEKS ALIANS teikia juridinę konsultaciją minėtais klausimais.

Rusijos verslo konsultantai akcentuoja: eksporto srityje žaliąją prekybą; nors COVID-19 nutraukė tiekimo grandinę, bet yra finansinės-technologinės galimybės ją atkurti; prioritetas - mažinti tiekimo operacijų kainą, nors tam kliūtimi kol kas yra pakankamai neišvystyta Rusijos infrastruktūra, bet ji gerai vystoma su Azija ir Rytais; prekių tiekimą, ypač aprūpinimą maisto prekėmis, reikia sinchronizuoti su tiekimo operacijomis; logistikos valdymui ir prekių tiekimui dideliais atstumais reikalingas dirbtinis intelektas, skaimenizacija ir blockchain technologija; reikalinga B2B, B2C ir pridėtinės vertės strategija; reikia kurti strateginius aljansus ir mažinti produkto kainą; svarbu naudoti finansines technologijas, pagreitinti pardavimus mažinant riziką ir greitinant pristatymus; stebėti krovinio pristatymo kelią ir taip mažinti išlaidas; mažinti išmetamą į orą taršą, tai opcija, kuria jau reikia turėti omenyje.

Pramonės ir prekybos rūmai pažymėjo poreikį skatinti nežaliavinį eksportą. Šiuo tikslu yra parengtas palaikymo iki 2024 m. prekių ir paslaugų eksporto „žemėlapis“, yra daug tam skirtų renginių, pirmą kartą paslaugos įtrauktos į paramos planą. Iki 2030 m. siekiama padidinti neenergijos prekių (išskyrus energiją) eksportą ne mažiau kaip 70%, palyginti su 2020 m. Paslaugų eksportui skatinti 2019 m. buvo skirta 63 mln. USD (paslaugos - tai ir transportavimas, ir statybų darbai), 2020 m. dėl COVID-19 eksportas sumažėjo, bet jau prasidėjo atsigavimas.

Federalinis projektas dėl paslaugų sferos vystymo ir regioninės turizmo bei transporto paslaugų palaikymo programos: 2020 m. priimtas įstatymas dėl paramos paslaugų eksportui; elektroninės vizos - tai parama; REC padeda eksportuotojams – paslaugos pagal eksporto vystymo programą teikiamos elektroniniu būdu; Sąžiningo eksportuotojo institutas vystomas ir 2021 m. bus tęsiamas bei regionai kviečiami prisijungti; „Vieno langelio“ principas veikia ir palengvina paraiškų pateikimą paramai gauti; konkurencingumo didinimo programos kompensuoja kredito palūkanas ir taiko kitus finansinius instrumentus.

Regioniniai centrai padeda patekti į Kinijos, Vietnamo, Pietryčių Azijos, Azijos, Saudo Arabijos rinkas iki tokių smulkmenų kaip išdėstyti produktus degustacijos paviljonuose, parodose, rengti B2B renginius; kompensuoja dalyvių išlaidas dėl dalyvavimo parodose.

Naujo tipo parama: padedama užsienyje patentuoti prekės ženklus, kompensuojamos dėl to patiriamos išlaidos, muitas iki 100%. Skiriamos lėšos sertifikuoti produkciją užsienio rinkoms, šiais metais tam skirta 100 mln. rublių, iki metų pabaigos tikimasi gauti virš 60 paraiškų.

-------------------------

1 Šaltinis: https://osp.stat.gov.lt/informaciniai-pranesimai?articleId=8159288

2 Šaltinis: https://www.lb.lt/lt/paslaugu-eksportas-ir-importas-pagal-sali-1

3 REC yra orientuota į klientą vyriausybinė agentūra: https://www.exportcenter.ru/

4 Daugiau informacijos: https://честныйзнак.рф/