PASAULIO MUITINIŲ ORGANIZACIJOS AKADEMIJA: ONLINE MOKYMAI VERSLUI!

Europos Sąjungos Teisingumo Teismo veikla

Print 2018-08-31
Rubrika: Įdomu, Muitų teisė praktikams Nr. 64, 2018 Rugpjūtis
Raktažodžiai: pažeidimai ir sankcijos,

Muitų teisė praktikams Nr. 63 apžvelgėme Europos Sąjungos Teisingumo Teismo (ESTT) sprendimą Lietuvos įmonės ginče su Muitinės departamentu. Dėkojame leidinio skaitytojai už pastabą, kad ESTT priėmus sprendimą dar anksti vertinti, ar ši konkreti byla bus išspręsta įmonės naudai. ESTT viena iš pagrindinių funkcijų yra ES teisės aiškinimas, siekiant užtikrinti jos vienodą taikymą visose ES šalyse, o byla dar bus toliau sprendžiama nacionaliniame tesime. Apie eigą informuosime tolesniuose leidinio numeriuose, o šiame detaliau apžvelgiame ESTT veiklą.

Europos Sąjungos Teisngumo Teismo (ESTT) buvo įsteigtas 1952 m. Jo buveinė yra Liuksemburge.

Pagrindinė ESTT funkcija yra užtikrinti, kad Europos Sąjungos (ES) teisė būtų vienodai aiškinama ir taikoma visose ES šalyse ir ES institucijos nepažeistų ES teisės.

ESTT įprasčiausios bylų rūšys

Teisės aktų aiškinimas (prejudiciniai sprendimai). ES nacionaliniai teismai privalo užtikrinti, kad ES teisė būtų tinkamai taikoma, tačiau skirtingų šalių teismai gali ją skirtingai aiškinti. Jeigu nacionaliniam teismui kyla abejonių dėl ES teisės akto aiškinimo ar galiojimo, jis gali kreiptis į Teismą paaiškinimo. Ta pati tvarka gali būti taikoma nustatant, ar nacionalinės teisės aktas arba praktika yra suderinami su ES teise.

ESTT dirba bendradarbiaudamas su valstybių narių teismais, turinčiais bendrąją kompetenciją taikyti ES teisę. Siekdami užtikrinti efektyvų ir vienodą ES teisės aktų taikymą ir išvengti bet kokių aiškinimo skirtumų, nacionaliniai teismai gali, o tam tikrais atvejais privalo kreiptis į ESTT, prašydami išaiškinti ES teisę tam, kad, pavyzdžiui, galėtų patikrinti jų nacionalinės teisės aktų atitiktį šiai teisei. Prašymu priimti prejudicinį sprendimą taip pat gali būti siekiama patikrinti ES teisės akto galiojimą. ESTT atsakymas nėra paprasta nuomonė, bet sprendimas ar motyvuota nutartis. ESTT pateiktas išaiškinimas yra privalomas nacionaliniam teismui, kuriam yra skirtas, šiam nagrinėjant atitinkamą bylą. Tačiau jis taip pat yra privalomas kitiems nacionaliniams teismams, sprendžiantiems iš esmės tapačias problemas;

Teisės aktų įgyvendinimo užtikrinimas (pažeidimo tyrimo procedūros). Šios bylos iškeliamos ES teisę pažeidžiančioms nacionalinėms vyriausybėms. Tai padaro Europos Komisija arba kita ES šalis. Jei nustatoma, kad valstybė padarė pažeidimą, ji turi nedelsdama pasitaisyti, o to nepadariusi rizikuoja, kad bus iškelta antra byla, kurią išnagrinėjus gali tekti mokėti baudą;

ES teisės aktų panaikinimas (ieškiniai dėl panaikinimo). Jei manoma, kad ES aktu pažeidžiamos ES Sutartys arba pagrindinės teisės, Teismo gali būti paprašyta jį panaikinti. Tai gali padaryti ES šalies vyriausybė, ES Taryba, Europos Komisija arba (kai kuriais atvejais) Europos Parlamentas.

Be to, privatūs asmenys gali paprašyti Teismo panaikinti tiesioginę įtaką jiems darantį ES aktą;

Užtikrinimas, kad ES imtųsi veiksmų (ieškiniai dėl neveikimo). Parlamentas, Taryba ir Komisija tam tikromis aplinkybėmis privalo priimti tam tikrus sprendimus. Jei jie to nedaro, ES šalių vyriausybės, kitos ES institucijos arba (tam tikromis aplinkybėmis) fiziniai asmenys arba bendrovės gali pateikti Teismui skundą;

Sankcijų skyrimas ES institucijoms (ieškiniai dėl žalos). Bet kuris asmuo arba įmonė, kurių interesai pažeisti dėl ES institucijos arba jos darbuotojų veiksmų arba neveikimo, gali pateikti ieškinį Teisme.

ESTT sudaro 2 teismai

Teisingumo Teismas nagrinėja iš nacionalinių teismų gautus prašymus priimti prejudicinius sprendimus, kai kuriuos ieškinius dėl panaikinimo ir skundus.

Teisingumo Teismą sudaro 28 teisėjai ir 11 generaliniai advokatai. Teisėjai ir generaliniai advokatai yra skiriami valstybių narių vyriausybių bendru sutarimu pasikonsultavus su komitetu, įgaliotu pateikti nuomonę dėl siūlomų eiti šias pareigas kandidatų tinkamumo. Jų kadencija yra šešeri metai ir gali būti atnaujinta. Teisėjai ir generaliniai advokatai parenkami iš asmenų, kurių nepriklausomumas nekelia abejonių ir kurie tenkina atitinkamos jų šalies reikalavimus, keliamus aukščiausioms teisėjo pareigoms, arba yra pripažintos kompetencijos teisės specialistai.

Teisingumo Teisme kiekvienai bylai paskiriamas teisėjas (teisėjas pranešėjas) ir generalinis advokatas. Bylos nagrinėjamos dviem etapais:

Rašytinis etapas: Šalys Teismui įteikia rašytinius pareiškimus. Be to, nacionalinės valdžios institucijos, ES institucijos ir kartais privatūs asmenys gali pateikti pastabų. Teisėjas pranešėjas visa tai apibendrina, tuomet klausimas aptariamas bendrajame teismo posėdyje, kur nusprendžiama kiek teisėjų nagrinės bylą (3, 5 arba visi 15 teismo teisėjų, priklausomai nuo bylos svarbos ir sudėtingumo). Daugumą bylų nagrinėja 5 teisėjai, o bylų, kurias nagrinėtų visas teismas, būna labai retai; ar reikia rengti viešą posėdį (žodinę proceso dalį) ir ar būtina gauti oficialią generalinio advokato išvadą.

Žodinis etapas – viešas posėdis: abiejų šalių advokatai išdėsto savo argumentus teisėjams ir generaliniam advokatui, o šie jiems gali užduoti klausimų. Jei teismas nusprendė, jog būtina gauti generalinio advokato išvadą, ji pateikiama praėjus kelioms savaitėms po posėdžio. Tuomet teisėjai apsvarsto bylą ir priima sprendimą.

Bendrasis Teismas priima sprendimus dėl fizinių asmenų, įmonių ir kai kuriais atvejais ES šalių vyriausybių pateiktų ieškinių dėl panaikinimo. Praktiškai tai reiškia, kad šis teismas dažniausiai nagrinėja konkurencijos teisės, valstybės pagalbos, prekybos, žemės ūkio ir prekių ženklų klausimus (2004 m. įsteigtas Tarnautojų teismas nustojo vykdyti veiklą 2016-09-01, kai įgyvendinant Sąjungos teismų struktūros reformą jo jurisdikcija buvo perduota Bendrajam Teismui).

Bendrąjį Teismą sudaro bent po vieną teisėją iš kiekvienos valstybės narės (46 teisėjo pareigas nuo 2017-10-04; nuo 2019-01-01 skaičius padidės iki 56 – po 2 teisėjus iš kiekvienos ES šalies). Teisėjai yra skiriami valstybių narių vyriausybių bendru sutarimu pasikonsultavus su komitetu, įgaliotu pateikti nuomonę dėl kandidatų tinkamumo eiti teisėjo pareigas. Jie skiriami šešerių metų kadencijai su teise paskirti juos kitai kadencijai.

Bendrajame Teisme laikomasi panašios bylų nagrinėjimo tvarkos kaip ir Teisingumo Teisme, išskyrus tai, kad daugumą bylų nagrinėja trys teisėjai ir nėra generalinio advokato.

Kadangi kiekviena valstybė narė turi savo kalbą ir teisinę sistemą, ESTT yra daugiakalbė institucija. Jame galiojanti kalbų vartojimo tvarka neturi analogų jokiame kitame pasaulio teisme, nes kiekviena iš oficialiųjų ES kalbų gali būti proceso kalba. ESTT turi laikytis daugiakalbystės principo, kad galėtų bendrauti su šalimis proceso kalba ir užtikrinti savo sprendimų paskelbimą visose valstybėse narėse.