PASAULIO MUITINIŲ ORGANIZACIJOS AKADEMIJA: ONLINE MOKYMAI VERSLUI!

ES ir Ukrainos asociacijos susitarimas: praktinės įgyvendinimo ir jo įtakos Ukrainos muitų teisės aktams pamokos

Print 2020-08-31
Rubrika: Straipsniai, Muitų teisė praktikams Nr. 87, 2020 rugpjūtis
Raktažodžiai: teisė ir muitinių darbo praktika,

Dr. Borys Kormych
Profesorius, Jūrų ir muitų teisės katedros vedėjas, Nacionalinis universitetas "Odesos teisės akademija"

Straipsnyje apžvelgiamas vienas iš naujausių ES pasirašytų asociacijos susitarimų su trečiosiomis šalimis, būtent ES ir Ukrainos asociacijos susitarimas (2017 m.). Pristatoma Ukrainos patirtis ir praktika įgyvendinant savo įsipareigojimus suderinti nacionalinę muitų teisę su ES muitų teise, rašoma apie Ukrainos pastangas modernizuoti nacionalinius muitų teisės aktus ir pateikiama Ukrainoje priimtų teisės aktų, kuriais įgyvendinamas asociacijos susitarimas su ES, apžvalga. Atkreipiamas dėmesys į sąlygas, su kuriomis susiduria verslai, užsiimantys prekyba tarp Ukrainos ir ES, taip pat importuojantys prekes iš ES į Ukrainą.

Straipsnio bendraautorius: Dr. Gediminas Valantiejus, vyr. teisininkas, advokatas, Advokatų profesinė bendrija "iLAW".

Asociacijos susitarimai su trečiosiomis šalimis kaip ES muitų teisės šaltinis

Įgyvendindama bendrąją prekybos ir muitų politiką, ES plėtoja ekonominius ir prekybinius santykius su trečiosiomis šalimis sudarydama muitų sąjungos susitarimus, asociacijos susitarimus, laisvosios prekybos susitarimus ar vienašalius lengvatinius susitarimus, pavyzdys - bendroji lengvatų sistema. Minėta skirtingų ES prekybos režimų sistema, dar vadinama „lengvatų piramide“, tradiciškai apibrėžiama kaip koncentrinis apskritimo modelis, kuriame toliausiai nuo centro esantys susitarimai reiškia mažiausiai glaudžius santykius.

Pagal šią schemą lengvatas gaunančių šalių, su kuriomis buvo sudaryti tam tikri susitarimai, gamintojai yra skatinami labiau nei kitų šalių gamintojai, t. y. skirtingų šalių prekybos ir muitų sąlygos yra skirtingos [1]. Svarbu pažymėti, kad, nors toks modelis gali kelti klausimų dėl nevienodo požiūrio į atskiras šalis pagrįstumo, ES Teisingumo Teismas (ESTT) šiuo klausimu išaiškino, kad ES teisės aktai nenustato reikalavimo užtikrinti vienodą požiūrį į trečiąsias šalis visų santykių atžvilgiu, įskaitant vienodą užsienio prekybininkų, vykdančių komercinius santykius su ES, vertinimą (bylos C-122/95, Vokietija prieš Tarybą, 56 dalis; C-52/81, Faust prieš Komisiją, 2 dalis; bylos C-364/95 ir C-365/95, T Port prieš Hauptzollamt Hamburg-Jonas, 76 punktas; T-333/00, Rougemarine SARL prieš Komisiją, 35 punktas). Kitaip tariant, ESTT praktikoje iš esmės pripažinta, kad skirtingas požiūris į trečiąsias šalis yra suderinamas su ES teise.

Itin glaudūs ES ir trečiųjų šalių santykiai apibrėžti vadinamuosiuose asociacijos susitarimuose, kurių taikymo sritis yra labai plati. Be laisvosios prekybos sąlygų, jie apima ir reguliuoja ekonominį bendradarbiavimą, techninę ir finansinę pagalbą, intelektinės nuosavybės apsaugą, konkurenciją ir kt., ir netgi politinio dialogo klausimus. ES praktikoje šie susitarimai yra skirtingų tipų bei pavadinimų. Pagal pagrindinius tikslus, kurie lemia asociacijos susitarimų sudarymą (susijusius su ateityje galima šalies naryste ES), galima išskirti du tradicinius tipus: pasirengimo narystei asociacijos susitarimus ir asociacijos plėtros susitarimus.

Teisiniu požiūriu šių asociacijos susitarimų taikymo praktikoje pripažįstama, kad jie turi būti tiesiogiai taikomi asocijacijos šalyse ir sukuria konkrečias teises ir pareigas net nacionalinės teisės subjektams - tiek fiziniams, tiek juridiniams asmenims (žr. ESTT byla 192/89 SZ Sevince prieš Staatssecretaris van Justitie). Vienas iš tokių naujausių asociacijos susitarimų yra 2017 m. įsigaliojęs ES ir Ukrainos asociacijos susitarimas, kurio nuostatas ir įgyvendinimą (ypač su muitais ir muitų teisės aktais susijusias nuostatas) aptarsime šiame straipsnyje, kaip pavyzdį pateikiant ir pabrėžiant Ukrainos patirtį derinant muitų teisės aktus su ES muitų teise.

Pagrindinės ES ir Ukrainos asociacijos susitarimo nuostatos ir Ukrainos įsipareigojimai suderinti muitų teisės aktus su ES muitų teise

Asociacijos susitarime tarp ES ir Ukrainos (toliau - AS) [1] yra konkrečių nuostatų dėl muitų teisės aktų ir muitinės procedūrų, AS 75 - 84 straipsniai. Šios nuostatos parengtos remiantis plačiai pripažintu principu dėl tinkamos pusiausvyros tarp veiksmingos kontrolės ir teisėtos prekybos palengvinimo užtikrinimo (AS 75 straipsnis).

Bendras požiūris grindžiamas dviem pagrindiniais tikslais, numatytais AS 76 straipsnio 1 dalyje, nustatant šiuos reikalavimus:

  • atitinkami abiejų šalių prekybos ir muitų teisės aktai turi būti stabilūs ir išsamūs;
  • nuostatos ir procedūros turi būti proporcingos, skaidrios, nuspėjamos, nediskriminacinės, nešališkos bei vienodai ir veiksmingai taikomos.

Norint pasiekti minėtus tikslus, AS numato keletą rūšių priemonių, kurios yra orientyrai reformuojant Ukrainos muitų teisės aktus. Šios priemonės apima:

  • įsipareigojimus, kylančius iš paties AS, pavyzdžiui, abiejų šalių susitarimas panaikinti prievolę naudotis muitinės tarpininkų paslaugomis; ir panaikinti privalomo patikrinimo prieš išsiuntimą ar paskirties vietoje reikalavimą (AS 76 straipsnio 3 dalis);
  • garantijas taikyti tam tikrus tarptautinius susitarimus tarpusavio prekybai, kaip tai numato AS 79 straipsnis, kuriame nustatyta, kad prekių muitinį vertinimą prekiaujant tarp ES ir Ukrainos reglamentuoja Susitarimas dėl GATT (Bendrasis susitarimas dėl muitų tarifų ir prekybos) VII straipsnio įgyvendinimo 1994, kurio nuostatos yra įtrauktos į AS ir yra jo dalis;
  • Ukrainos įsipareigojimus naudotis konkrečiais tarptautiniais instrumentais, pavyzdžiui, 1987 m. gegužės 20 d. Konvencija dėl bendrosios tranzito procedūros (AS 76 straipsnio 4 dalies b punktas);
  • laipsnišką Ukrainos muitų teisės aktų suderinimą su ES muitų teise pagal AS XV priede pateiktą grafiką (AS 84 straipsnis).

Visi pirmiau minėti Ukrainos įsipareigojimai modernizuoti muitų teisės aktus gali būti nagrinėjami trimis aspektais.

Pirma, yra įprasta tarptautinės prekybos susitarimuose įtvirtinti nuspėjamumą verslui [2]. Šiuo atžvilgiu kalbame apie siekį, visų pirma iš ES pusės, sukurti skaidrią ir nediskriminacinę reguliavimo aplinką išsamios ir visapusiškos laisvosios prekybos erdvėje abiejų šalių subjektams.

Antra, turėtume nepamiršti, kad aptariama AS yra vienas iš naujo tipo susitarimų (taip pat susitarimai su Moldavija ir Gruzija), kurie yra orientuoti į vadinamąją „ne-narystės integraciją“. Taigi faktas, kad tokie AS yra išsamiausi tarp tų, kuriuos pasirašė ES, tik parodo, kad ES taiko susitarimų derinimą su ES acquis kaip modernizavimo priemonę [3].

Galiausiai, Ukrainos požiūriu, derinimas su ES muitų teisės aktais yra laikomas priemone kovoti su korupcija Ukrainos valstybinėje muitinės tarnyboje ir stiprinti gebėjimą užkirsti kelią neteisėtam ar nepakankamai apmokestinamam importui. Tokie tikslai turėtų būti pasiekti veiksmingai keičiantis muitinės informacija su ES ir pasinaudojant ES technine pagalba.

ES ir Ukrainos asociacijos susitarimo praktinio įgyvendinimo aspektai ir dabartinis muitų teisės aktų reformų statusas Ukrainoje

Tačiau Ukraina rodo nepakankamus rezultatus vykdydama įsipareigojimus dėl muitų teisės aktų modernizavimo pagal AS.

AS 5 skyriaus „Muitinės teisės aktų derinimas“ XV priede yra keturi pagrindiniai sektoriai, kuriuose turi būti pasiektas suderinimas: ES muitinės kodeksas, bendrasis tranzitas ir BAD (bendrasis administracinis dokumentas), atleidimas nuo muitų, intelektinės nuosavybės teisių apsauga.

ES muitinės kodeksas į Ukrainos muitų teisės aktus turi būti įtrauktas pagal atitinkamą koreliacijos lentelę, kurioje išimtys taikomos tik nuostatoms, susijusioms su ES institucijų bendradarbiavimu, elektroninių sistemų apjungimu, bendru rizikos valdymu, ES lengvatiniais prekybos susitarimais ir kt. Be to, reikėtų pažymėti, kad XV priede daroma nuoroda į 2008 m. Modernizuotą muitinės kodeksą, tačiau visi dabartiniai Ukrainos veiksmai siekiant suderinimo šioje srityje grindžiami Sąjungos muitinės kodeksu (SMK). Nustatytas atitinkamų SMK nuostatų įtraukimo į Ukrainos teisės aktus terminas yra treji metai nuo AS įsigaliojimo. Atsižvelgiant į tai, kad AS įsigaliojo 2017 m. rugsėjo 1 d., šis terminas baigiasi 2020 m. rugsėjo 1 d. Tačiau Ukrainos vyriausybė dar nepriėmė jokio sprendimo dėl SMK įtraukimo į nacionalinę teisę būdų: ar tai turėtų būti naujas Ukrainos muitinės kodeksas (UMK), ar būtų galima pasiekti tinkamą suderinimo lygį iš dalies keičiant galiojantį UMK.

Antruoju būdu iki šiol buvo įvestas „Vienas langelis tarptautinei prekybai“ [4] ir įgaliotasis ekonominių operacijų vykdytojas (AEO) [5]. Kalbant apie įgaliotąjį ekonominių operacijų vykdytoją, reikia pažymėti, kad tai yra antras bandymas įvesti šį statusą Ukrainos muitų teisės aktuose. Pirmasis buvo numatytas pirminėje UMK versijoje 2012 m., tačiau AEO taisyklės praktiškai niekada nebuvo naudojamos. AEO statusas pagal dabartines UMK nuostatas dar nebuvo suteiktas nė vienam subjektui. Pagrindinės tokio delsimo priežastys yra susirūpinimas dėl galimo AEO statuso naudojimo pažeidžiant muitų teisės aktus ir problemos kuriant veiksmingą muitinės kontrolės po įforminimo sistemą.

1987 m. gegužės 20 d. Konvencija dėl prekybos prekėmis formalumų supaprastinimo ir 1987 m. gegužės 20 d. Konvencija dėl bendrosios tranzito procedūros turėjo būti įtrauktos į Ukrainos teisę per vienerius metus nuo AS įsigaliojimo. Taigi, šiuo atveju Ukraina akivaizdžiai atsilieka nuo grafiko. Tačiau bendras vaizdas yra gana nevienodas. Viena vertus, Ukraina dar 2007 m. priėmė muitinės deklaracijos formą, kuri buvo identiška BAD formai, nustatytai Konvencijoje dėl prekybos prekėmis formalumų supaprastinimo. Be to, Ukrainos parlamentas 2019 m. priėmė teisės aktą dėl bendrosios tranzito procedūros ir nacionalinės elektroninės tranzito sistemos įvedimo [6], tuo turėjo būti įvykdyti AS įsipareigojimai ir pradėtas prisijungimo prie atitinkamos konvencijos procesas. Kita vertus, bendroji tranzito procedūra dar netaikoma, nes nėra priimti antriniai teisės aktai. Pavyzdžiui, Ukrainos ministrų kabinetas tik 2020 m. liepos 8 d. priėmė įsakymą dėl kai kurių nepriklausomų finansinių tarpininkų veiklos reguliavimo klausimų, kuriame numatyta finansinių garantijų taikymo pagal bendrąją tranzito procedūrą teisinė sistema [7]. Be to, nebuvo imtasi jokių praktinių veiksmų vystyti elektroninę tranzito sistemą.

Didžiausia pažanga padaryta suderinant muitų teisės aktus intelektinės nuosavybės teisių apsaugos srityje pagal Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1383/2003 [8] ir Komisijos reglamentą (EB) Nr. 1891/2004 [9]. Minėtų reglamentų nuostatos turėjo būti įtrauktos į Ukrainos teisę per trejus metus nuo AS įsigaliojimo, faktiškai tai buvo atlikta 2019 m. rudenį [10].

Apskritai, atsižvelgiant į 2019 m. Ukrainos ministrų kabineto ataskaitą apie AS įgyvendinimą, muitų sektoriaus įgyvendinimo lygis sudarė 24% 2014–2024 m. plano, o tai yra gerokai žemiau vidutinio 43% lygio. [11]. Be to, pastaraisiais mėnesiais į Ukrainos vyriausybės darbotvarkę buvo įtrauktas ginčytinas muitų reformos klausimas pagal „gruzinišką“ modelį. Tam tikrų politinių jėgų lobistinė veikla šiuo klausimu akivaizdžiai nustelbė muitų teisės aktų derinimo su ES standartais užduotį.

Santrauka ir išvados

Apibendrinant galima pasakyti, kad nors ES ir Ukrainos asociacijos susitarime nustatyti plataus užmojo tikslai, susiję su Ukrainos įsipareigojimais reformuoti muitų teisės aktus ir juos suderinti su ES muitų teise, šių nuostatų įgyvendinimas Ukrainoje negali būti vertinamas vienareikšmiškai. Ryškiausia pažanga padaryta suderinant muitų teisės aktus intelektinės nuosavybės teisių apsaugos srityje ir įvedant „Vieną langelį tarptautinei prekybai“. Tačiau dar nėra padaryta esminės pažangos tokiose srityse kaip elektroninė tranzito sistema ir įgaliotojo ekonominių operacijų vykdytojo (AEO) statusas. Be to, Ukrainos vyriausybė nepriėmė jokio sprendimo dėl Sąjungos muitinės kodekso įtraukimo į Ukrainos teisę būdų, o tokių veiksmų terminas baigiasi 2020 m. rugsėjo 1 d. (pagal AS 84 str.). Dėl šios priežasties, vykdant tarptautinę prekybą tarp ES ir Ukrainos, reikia nepamiršti, kad daugelis pagrindinių nuostatų, taikomų importuojant prekes į Ukrainą, vis dar yra nustatytos Ukrainos nacionaliniuose teisės aktuose, kurie, nors asociacijos susitarimas tarp ES ir Ukrainos galioja nuo 2017 m., vis dar nėra pilnai suderinti su ES muitų teise ir derinimo procesas vis dar vyksta.

Šaltiniai ir literatūra

[1] Davey, J. William, P.J.G Kapteyn ir P. VerLoren van Themaat (1989). Įvadas į Europos Bendrijų teisę, antrasis L. W. Gormley leidimas. Londonas: „Kluwer Law and Taxation Publishers“.

[2] 2014 m. kovo 21 d. Europos Sąjungos ir jos valstybių narių bei Ukrainos asociacijos susitarimas. L161 / 3. 2014 5 29. p. 3-2127.

[3] Nelken D. (2002) Teisinės kultūros keitimas. Michael Likosky (Red.) Tarptautiniai teisiniai procesai: globalizacija ir galios skirtumai.  Kembridžas. Kembridžo universiteto leidykla. p. 54.

[4] Wolczuk, K., Delcour, L., Dragneva, R., Maniokas, K., Žeruolis, D. (2017). Asociacijos susitarimai kaip dinaminė sistema: tarp modernizavimo ir integracijos. Darbo dokumentas. EU-START, rugsėjo 6 d. žiūrėta 2020 m. birželio 28 d.: http://eu-strat.eu/ wp-content / uploads / 2017/09 / EU-STRAT-Working-Paper-No.-6.pdf

[5] Ukrainos muitinės kodekso ir kai kurių kitų Ukrainos teisės aktų, susijusių su „Vieno langelio“ mechanizmo įvedimu ir prekių judėjimo per Ukrainos muitinės sienas kontrolės procedūrų optimizavimu, pakeitimo įstatymas (2018). Nr. 2530-VIII.

[6] Ukrainos muitinės kodekso, susijusio su kai kuriais įgaliotojo ekonominių operacijų vykdytojo veiklos klausimais, pakeitimo teisės aktas (2019), Nr. 141-IX.

[7] Ukrainos teisės aktas dėl bendro tranzito režimo ir nacionalinės elektroninio tranzito sistemos įvedimo, (2019). Nr. 78-IX.

[8] Vyriausybė sureguliavo nepriklausomų finansinių tarpininkų veiklą. (2020 m.) Ukrainos finansų ministerija. Liepos 8 d. https://mof.gov.ua/uk/news/uriadom_priiniato_postanovu_pro_vreguliuvannia_diialnosti_nezalezhnikh_finansovikh_poserednikiv-2253 (žiūrėta 2020 m. liepos 10 d.)

[9] 2003 m. liepos 22 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1383/2003 dėl muitinės veiksmų, atliekamų su prekėmis, kurios, kaip įtariama, pagamintos pažeidžiant tam tikras intelektinės nuosavybės teises, ir priemonių, kurių turi būti imamasi prekių atžvilgiu nustačius, kad jos pagamintos pažeidžiant tokias teises. OL L 196. 2003 2 2. p. 7–14

[10] 2004 m. spalio 21 d. Komisijos reglamentas (EB) Nr. 1891/2004, nustatantis Tarybos reglamento (EB) Nr. 1383/2003 dėl muitinės veiksmų prekėms, įtariamoms pažeidžiančias tam tikras intelektinės nuosavybės teises, ir priemonių, kurių turi būti imtasi, įgyvendinimo nuostatas. prekėms, kurios, kaip nustatyta, pažeidė tokias teises. OL L 328. 2004 10 30. p. 16–49

[11] Ukrainos muitinės kodekso, susijusio su intelektinės nuosavybės teisių apsauga gabenant prekes per Ukrainos muitų sieną, pakeitimo įstatymas (2019), Nr. 202-IX.

[12] 2019 m. Ukrainos ir ES asociacijos susitarimo įgyvendinimo ataskaita. Rezultatai ir planai. Žiūrėta 2020 m. kovo 2 d.: https://www.kmu.gov.ua/storage/app/sites/1/55-GOEEI/ar-aa-implementation-2019-4.pdf