PASAULIO MUITINIŲ ORGANIZACIJOS AKADEMIJA: ONLINE MOKYMAI VERSLUI!

Blockchain: kelias į pasitikėjimą prekyboje

Print 2018-11-30
Rubrika: Įdomu, Muitų teisė praktikams Nr. 67, 2018 Lapkritis
Raktažodžiai: teisė ir muitinių darbo praktika,

Vyriausybės turi mažinti trintį tarpvalstybinėje prekyboje, tačiau tarpvyriausybinės iniciatyvos patiria sunkumų, kuriuos didina ir įvairios vyriausybinės agentūros, turinčios interesų prie sienos. Šiai dienai formalumų sutvarkymas vienai siuntai per sieną gali įtraukti vidutiniškai 15 agentūrų, o kartais net iki 40! Už viso šito slypi nepasitikėjimas tarp pirkėjų, pardavėjų, tiekimo grandinės dalyvių, agentūrų ir vyriausybių.

Kaip tokias problemas spręsti? Pasaulio muitinių organizacijai maloniai sutikus, pristatome naujausiame „PMO naujienų“ numeryje publikuotą straipsnį šia tema. Straipsnio autoriai Jorien Kerstens ir James Canham, kompanijos Accenture specialistai.

Valstybinė siena yra nacionalinis turtas. Nacionalinio konkurencingumo stiprinimas, teisėtos tarpvalstybinės prekybos palengvinimas turi būti ypatingos svarbos klausimais kiekvienos vyriausybės darbotvarkėje. Pasaulio prekybos organizacija (PPO) mano, kad Prekybos palengvinimo susitarimo ratifikavimas galėtų padidinti pasaulinę prekybą iki 1 trilijono JAV dolerių, o šalyse su aukštesnėmis - vidutinėmis pajamomis bendras prekybos išlaidas sumažinti 13%. Paprasčiau šnekant, efektyvesnė tarpvalstybinė prekyba duotų ženklią naudą vyriausybėms ir piliečiams.

Tarptautinė prekyba sudėtinga ir paprastai kenčia nuo neefektyvumo. Nepaisant skaitmeninės pažangos, dauguma tarpvalstybinių prekybos procedūrų iš esmės yra popierinės ir įtraukia daugybę suinteresuotųjų šalių. Didžiojoje dalyje prekybinių sandorių dalyvauja tarpininkai: neseni tyrimai parodė, kad 90% deklaracijų atliekama per tarpininkus, o 75% prekybininkų naudojasi logistikos paslaugų teikėjais iš šalies.

Vyriausybės turi atlikti pagrindinį vaidmenį mažinant trintį tarpvalstybinėje prekyboje, tačiau tarpvyriausybinės iniciatyvos patiria sunkumų. Dvišaliai ir daugiašaliai susitarimai pareikalauja daug laiko. Pavyzdžiui, derybos dėl išsamaus Europos Sąjungos (ES) ir Kanados ekonominio ir prekybos susitarimo truko beveik 10 metų. Sunkumus be to dar didina ir įvairios vyriausybinės agentūros, turinčios interesų prie sienos. Šiai dienai formalumų sutvarkymas vienai siuntai per sieną gali įtraukti vidutiniškai 15 agentūrų, o kartais net iki 40!

Už viso šito slypi nepasitikėjimas tarp pirkėjų, pardavėjų, tiekimo grandinės dalyvių, agentūrų ir vyriausybių. Štai kur Blockchain ateina kaip potencialus “žaidimo taisyklių keitėjas” tarptautinėje prekyboje. Trys išskirtinės technologijos charakteristikos: paskirstoma, grįsta konsensusu ir saugi.

Trumpai tariant, jei suinteresuotieji subjektai galės kolektyviai naudoti Blockchain, kad įveiktų esminį pasitikėjimo trūkumą, prekybos ekosistema bus veiksmingesnė, saugesnė ir labiau pritaikoma ateičiai. Tai būtų gera žinia prekybininkams, vyriausybėms ir piliečiams, nes kalbama apie didesnes pajamas ir prekybos augimą.

Blockchain: nauja perspektyva tarpvalstybinei prekybai

Prieš du metus Blockchain iš esmės buvo tik madingas naujadaras. Šiandien šis terminas yra daugelio svarbiausių muitinės ir prekybos organizacijų darbotvarkėje. Užuot klausus, ar reikia taikyti Blockchain, klausimas turi būti - kada ir kur. Nesunku suprasti, kad dėl gausios informacijos apie galimas Blockchain technologijos pritaikymo galimybes muitinės agentūros gali jaustis sutrikusios: kyla pagunda technologiją priimti kaip sprendimą, o tik tada ieškoti jai tinkamos problemos.

Tikrovė tokia, kad priešingas požiūris generuoja geresnius rezultatus. Sukūrusi sistemą, apimančią keturias svarbias prekybos veiklą įtakojančias sritis - tapatybės patvirtinimas, turto perdavimas, stebėjimas ir tarpvalstybinis bendradarbiavimas - kompanija Accenture leidžia naujai įvertinti Blockchain potencialą, grindžiamą iššūkiais, kuriuos muitinės įstaigos ir prekybininkai turi įveikti, kad skatintų didesnį pasitikėjimą, mažintų sudėtingumą ir užtikrintų ekonomikos augimą. Iš esmės kalba eina apie tinkamos technologijos panaudojimą tinkamu būdu, kad būtų išspręsta aktuali problema ir užtikrintas lankstumas technologijos naudojimui ateityje.

Tapatybės patvirtinimas - gaunate tai, ką matote

E-komercijos era parodė, kad daug žmonių ką nors perka iš asmenų, kurių jie niekada nebuvo sutikę  ir, tikėtina, niekada nesutiks. Kaip galima pasitikėti, kad asmuo kitoje sandorio pusėje yra tas, kuris jis sakosi esąs? Įvykdžius pirkimą, prekės gali neatvykti, jos gali būti ne tokios, kaip nurodyta ar gali būti atitikties kokybės ar saugos standartams trūkumų. Pardavėjas atrodo teisėtas, tačiau tam nėra jokio patvirtinimo - pasitikėjimas labiau grindžiamas tikėjimu, o ne svariais įrodymais. Skaitmeninė tapatybė, pagrįsta Blockchain technologija, galėtų pašalinti tokias abejones tiek didelėms prekybos įmonėms, tiek atskiriems vartotojams. Skaitmeninės tapatybės - saugios ir patikrinamos - būtų naudingos prekybininkams, prekėms, konteineriams ar net dokumentams, nes jų “tapatybės” turės būti tvirtinamos įvairiuose tiekimo grandinės taškuose.

Blockchain technologija taip pat gali padėti sustiprinti pasitikėjimą tarp prekiaujančių šalių ir pozityviai įtakoti daugiašalius prekybinius susitarimus. Blockchain privalumas tame, kad su prekyba susijusiems dokumentams nereikia fiziškai vykti su prekėmis ar jais fiziškai apsikeisti sandorio šalims, kas mažina darbą su popieriniais dokumentais, sumažina sukčiavimo prekyboje galimybes ir galiausiai padeda supaprastinti tarpvalstybinę prekybą.

Blockchain taip pat gali atlikti svarbų vaidmenį įrodant prekių kilmę. Pavyzdžiui, importuojamų deimantų kilmės nustatymas yra labai svarbus siekiant užtikrinti, kad jie būtų išgauti etiškai. Dubajuje iniciatyva pavadinimu “Operation Kimberley” pasitelkia Blockchain technologiją deimantų kilmės šaltinių tikrinimo efektyvinimui.

Prekių kilmės ar provenencijos atsekimas taip pat yra svarbu siekiant laiku spręsti pasaulines sveikatos, ligų ir taršos problemas. Daugiau nei dviejų mėnesių prireikė, kad būtų nustatytas ūkis, iš kurio buvo tiekiamos papajos, sukėlusios salmoneliozės protrūkį JAV 2017 metais.

Turto perdavimas

Iš esmės tarpvalstybinis prekybos sandoris nesiskiria nuo paprasto sandorio, tokio kaip duonos pirkimas, kuriame dalyvauja pardavėjas, pirkėjas ir pinigai - vyksta apsikeitimas nuosavybe ir rizika. Tačiau atstumas, laikas ir pasitikėjimo stoka daro tarptautinę prekybą gerokai sudėtingesne. Prekės fiziškai pereina iš rankų į rankas, tačiau dar yra atskaitomybės ir atsakomybės perdavimas tarp daugelio suinteresuotųjų šalių. Geriausiu atveju pardavėjui apmokama nedelsiant po prekių atvykimo į paskirties vietą. Tačiau dažnai tai užtrunka ilgiau ir pasitikėjimui tokiais atvejais tenka reikšmingas vaidmuo.

Sprendimas šiuo atveju - nustatyti "trigerius" arba pagrindinius įvykius, kurie turėtų paskatinti tolesnius veiksmus. Pavyzdžiui, prekių atvykimas į paskirties vietą turi paskatinti apmokėjimą. Blockchain leidžia šią verslo logiką įtraukti į "protingas sutartis", kurios automatiškai ir teisėtai paskatina tinkamą veiksmą. Pavyzdžiui, privalomos baudos, kurias ES oro linijos turi sumokėti, kai vėlavimas viršija tam tikrą valandų skaičių. Šios logikos įvedimas į Blockchain galėtų automatiškai paskatinti mokėjimą, ir keleiviams nebereikėtų teikti neretai daug laiko ir kruopštumo pildant reikalaujančių prašymų.

Blockchain naudojimas turto perdavimo valdymui taip pat padėtų kovoti su sukčiavimu tarpvalstybinės prekybos finansavime. Prekybos finansavimas, finansinės priemonės, kuriomis siekiama padėti krovinių judėjimui tarp šalių, visų pirma reikalinga siekiant padengti riziką ir išlaidas, patirtas dėl sugadintų, prarastų ar pavogtų prekių. PPO apskaičiavo, kad nuo 80 iki 90% pasaulio prekybos tai aktualu. Deja, sukčiavimo rizika prekybos finansavimo srityje yra gana didelė. Labiausiai paplitusiu sukčiavimo būdu išlieka dokumentų klastojimas tiek siekiant įteisinti apgaulingus sandorius, tiek panaudoti fiktyvią informaciją finansavimo pritraukimui.

Blockchain turi potencialo sumažinti sukčiavimo atvejų prekybos finansavimo srityje, kas leistų privačiam sektoriui reikšmingai sutaupyti. Nenuostabu, kad dauguma komercinių bankų aiškinasi, kaip naudoti Blockchain mokėjimams. Honkongas ir Singapūras dirba su tarpvalstybiniu Blockchain projektu, kuriuo siekiama palengvinti prekybą ir kovoti su sukčiavimu prekybos finansavimo srityje. Sukūrus ir įdiegus, modelį būtų galima lengvai pritaikyti ir kitose šalyse.

Stebėjimo perkėlimas į naują lygį

Kai prekės keliauja nuo išsiuntimo iki paskirties vietos, jos dažnai pereina iš vienų rankų į kitas. Tai reikalauja nemažai darbo su duomenimis ir dokumentais. Sekimo duomenų bazė, įdiegta Blockchain’e, pasitarnautų kaip informacijos apie judančias prekes šaltinis, kur būtų pilnas įrašas apie kiekvieną subjekto, prekės, siuntos ar konteinerio judesį tiekimo grandinėje. Tai užtikrintų tikslią informaciją apie prekių būklę kiekvienu metu, tuo būdu perkeliant prekių  stebėjimą ir atsekimą į visiškai naują lygį.

Tikslus prekių aprašymas konteineryje yra itin svarbus turint omeny vagystes, dėl kurių Federalinio tyrimų biuro (FTB) duomenimis kasmet patiriama apie 30 mlrd. JAV dolerių nuostolių vien tik JAV. Iš tiesų šios išlaidos perkeliamos vartotojams, kurie už savo prekes moka didesnę kainą. Tai yra svari priežastis, kodėl "United Parcel Service" (UPS) investuoja į Blockchain būdama Blockchain nare Transporto Aljanse, kur kuriami Blockchain technologijų standartai ir vedami mokymai krovinių vežimo sektoriui.

Naudojant Blockchain kartu su IoT (Internet of Things) technologijomis, galima įrašyti ir tvarkyti tokius konteinerio duomenis kaip temperatūra, padėtis, ar buvo konteineris atidarytas (kiek laiko). Maistui ar greitai gendančioms prekėms tinkama temperatūra ar drėgmė yra ypatingai svarbios sąlygos. Transporto kompanijos turi žinoti, kada ir kodėl konteineris atidaromas, kad būtų apsaugotos greitai gendančios prekės ir kad būtų užtikrinama, jog mašinų vairuotojai negabena nelegalių prekių ar žmonių.

Duomenų pateikimas tiekimo grandinėje gali būti racionalesnis. Pavyzdžiui, šiuo metu tranzitu vežamoms prekėms reikalingas dažnas ir didelės apimties apsikeitimas dokumentais ir duomenimis. Šie procesai yra dubliuojantys ir neefektyvūs. Naudojant Blockchain, darbo srautai ir duomenys gali būti teisingai ir veiksmingai paskirstyti tarp suinteresuotųjų šalių ekosistemoje. Kompanijos Accenture atliktas tyrimas parodė, kad iki 70% krovinio dokumentų galima užpildyti jau turimais duomenimis.

Paimkime, pavyzdžiui, konosamentą. Dokumentą paprastai pateikia vežėjas, kuris rankiniu būdu sutikrina duomenis su kitais iš tiekimo grandinės. Tai ypatingai imlus laikui darbas, nereta žema duomenų kokybė, kyla klausimų dėl atskaitomybės. Kitas pavyzdys - saugumo deklaracija, pateikiama dar iki prekėms atvykstant. Sąjungos muitinės kodeksas jau leidžia įvairioms suinteresuotosioms šalims pateikti duomenis įvairiu laiku prekių gabenimo kelyje - daugkartinis duomenų pildymas “Bendrojoje įvežimo deklaracijoje” (“Entry Summary Declaration”),- tačiau Blockchain tiekimo grandinėje galėtų tai palengvinti dar efektyviau.

Turėdamos priėjimą prie atitinkamų Blockchain’ų, muitinės agentūros galėtų tiksliai matyti, kas yra kiekviename konteineryje ir ar buvo kas įkrauta ar iškrauta jo gabenimo metu. Tai padėtų pareigūnams anksti identifikuoti sukčiavimą ir grėsmes saugumui, užtikrinti savalaikį rizikos įvertinimą bei kontrolės planavimą. Toks segmentavimas leistų kroviniams iš patikimų tiekėjų sklandžiai vykti per sieną, o pasienio agentūros galėtų sutelkti savo resursus, laiką ir dėmesį į abejotinas siuntas.

Teisėti prekybininkai paprastai labai noriai dalinasi informacija, ypač jei tai sutaupo laiko formalumams prie sienos. Patikimiems ES prekybininkams Sąjungos muitinės kodeksas patvirtino “Įtraukimą į deklaranto apskaitą” (“Entry into Declarant’s Records” (EIDR)), kas reiškia, kad muitinės deklaracijos duomenis gali peržiūrėti muitinės pareigūnai deklaranto IT sistemoje.

Tarpvalstybinis bendradarbiavimas

Daug mažiau ištirta, bet ne mažiau svarbi Blockchain sritis - galimybė palengvinti bendradarbiavimą tarp vyriausybių ar tarp vyriausybinių agentūrų. Ši technologija įgalintų vyriausybes dalintis informacija bei dirbti su sertifikatais ir licencijomis, neatskleidžiant slaptos ar jautrios informacijos.

Muitinės agentūra per atitinkamą Blockchain galėtų pažymėti tam tikrą prekybininką ar atvejį kaip nepatikimus, taip įspėdama bendradarbiaujančias šalis. Skirtingos vyriausybinės agentūros vykdo rizikos analizės kontrolę, vadovaudamosi savomis konfidencialiomis rizikos taisyklėmis. Naudojant Blockchain ir dalinantis kontrolės sprendimais ir rezultatais, naudos turėtų partneriai ir būtų pasiektas visapusiškesnis ir tikslesnis rizikos įvertinimas. Įvairiose šalyse jau egzistuoja susitarimai šioje srityje: pvz., "Bendroji deklaracija" (“Single Declaration”) arba PMO "Mano išėjimas, jūsų įėjimas” (“My Exit, Your Entry”).

“Vieno langelio” projektai dešimtmečius laikėsi pasienio agentūrų darbotvarkėse. Pagrindinės kliūtys įgyvendinimui yra nenoras keistis duomenimis, politinis jautrumas ir skirtingų agentūrų nesugebėjimas susitarti dėl valdymo modelio. Čia Blockchain taip pat turi aiškų vaidmenį. Paimkime, pavyzdžiui, žemės ūkio licencijas. Jas paprastai išduoda Žemės ūkio ministerija, o kontroliuoja sveikatos priežiūros institucijos arba veterinarijos gydytojai įvažiavimo punktuose. Atitinkamą importo deklaraciją prižiūri muitinė: deklaracijos patvirtinimui gali reikėti nurašyti sertifikate nurodytą leidžiamą kiekį. Šios informacijos saugojimas Blockchain’e suteikia integruotą naudojimo vaizdą, leidžiantį tiksliai nurašyti kiekius ir išvengti dubliavimosi.

Tam, kad būtų palengvinta tarpvalstybinė prekyba ir sėkmingai kovojama su sukčiavimu, šalys turi stiprinti bendradarbiavimą tiek per dvišalius, tiek ir per daugiašalius susitarimus, per regioninius prekybos blokus, PMO ar PPO. Šiai dienai bendradarbiavimo ir keitimosi informacija pastangos dažnai yra brangios ir neefektyvios. Politinis jautrumas reiškia tai, kad praktikoje šalys naudoja savo turimus duomenis ir keičiasi pranešimais vadovaudamosi sutartais protokolais. Vienas iš pavyzdžių - laikinas prekių įvežimas, kai prekės, pvz., paveikslai parodai, vadovaujantis daugiašaliais susitarimais, įvežami į šalis be muitų. Panaudojus Blockchain jų judėjimo stebėjimui ir dalinimuisi informacija, išnyktų rašymo popieriuje procesai ir būtų apsieinama brangiai kainuojančio apsikeitimo duomenimis.

Išvada

Užuot pirma susitelkusios į Blockchain technologijos diegimą, muitinės agentūros ir vyriausybės turėtų identifikuoti specifines problemas, kurias ši technologija galėtų joms padėti spręsti - pvz., sukčiavimą ar neefektyvumą. Daugelis agentūrų visų pirma galėtų imtis pilotinio projekto efektyvumui įvertinti ir geresniam supratimui apie potencialias išlaidas technologijos įdiegimui organizacijoje. Nepaisant projekto dydžio, sutelkus dėmesį į keturias aukščiau išvardintas sritis, agentūros gali pradėti kurti tvirtą pagrindą Blockchain naudojimui veiklos tikslais. Galiausiai viskas priklauso nuo pasitikėjimo. Blockchain galėtų būti tuo žaidimo taisykles keičiančiu žaidėju - sumažintų pasitikėjimo barjerus kiekvienam sudėtingos tarpvalstybinės prekybos ekosistemos dalyviui.