PASAULIO MUITINIŲ ORGANIZACIJOS AKADEMIJA: ONLINE MOKYMAI VERSLUI!

2-oji Muitinės praktikų konferencija (Kas svarbiausia žinių ekonomikoje?)

Print 2020-06-30
Rubrika: Straipsniai, Muitų teisė praktikams Nr. 85, 2020 Birželis

Muitinės praktikų asociacija
www.lcpa.lt

2020 m. birželio 3 d. elektroninėje erdvėje įvyko 2-oji Muitinės praktikų konferencija. Apžvelkime, kokiomis žiniomis ir aktualijomis buvo dalinamasi. 

ĮŽANGA

Muitinės praktikų asociacijos vadovė Enrika Naujokė įžanginiame žodyje pabrėžė žinių svarbą: 

„ ... iš istoriko, filosofo ir bestselerių autoriaus Juval Noa Harari knygos „Homo Deus“. Autorius knygoje atkreipia dėmesį, kaip jau pasikeitė žmogaus gyvenimas ir dalijasi mintimis, kaip jis keisis toliau. 

Pavyzdžiui, gyvename tokiu metu, kai žmonija yra įveikusi badą ir pirmą kartą istorijoje daugiau žmonių miršta nuo persivalgymo, nei nuo bado. Arba, pavyzdžiui, gyvename tokiu metu, kai galvodami apie ateitį nebeplanuojame, kad netrukus vėl prasidės karas. Nuo akmens amžiaus žmogus tikėjosi, kad kaimynai gali bet kada užpulti ir užgrobti žemes. Dabar nebe. Kodėl? Kaip pavyzdys knygoje pateikiamos Ruanda ir Kinija. Ruanda 1998 metais užgrobė kobalto turtingas Kongo žemes ir kasmet iš to uždirbo 240 milijonų dolerių. Priešingai, Kinijai nevertėjo karu užimti Silicio slėnio – ten nėra jokio brangaus silicio – tačiau Kinija uždirba iš šio slėnio milijardus dolerių kasmet, bendradarbiaudama su jame įsikūrusiomis aukštųjų technologijų kompanijomis. Kinija taikiai prekiaudama per dieną uždirba tiek, kiek Ruanda kariaudama per metus. Taigi, anksčiau turtas buvo materialus – aukso, naftos, kobalto kasyklos. Šiandieną pagrindinis turtas yra žinios. 

Materialiais dalykais grįsta ekonomika tapo žiniomis grįsta ekonomika. Norėdami būti sėkmingi – kaip žmonės, įmonės, institucijos ir valstybė, savo veiklą turime grįsti aktualiomis žiniomis, turime rūpintis šio turto nuolatiniu didinimu. Kaip? Kuriant žinias ir jomis dalinantis, ką mes šiandieną ir darome, ką darome rengdami internetines diskusijas, rašydami straipsnius ir leisdami knygas. 

Kalbant apie knygas, Muitinės praktikų asociacijoje turime ypatingą progą. Asociacijos narys Gediminas Valantiejus praturtino muitinės srities žinių bazę parašydamas knygą „Muitų teisinis reguliavimas“, kurią šiemet išleido Mykolo Romerio universitetas. ...“

PASAULIO MUITINIŲ ORGANIZACIJOS SVEIKINIMAS

Ricardo Treviño Chapa, Pasaulio muitinių organizacijos (PMO) generalinio sekretoriaus pavaduotojas vaizdo įrašu pasveikino konferencijos dalyvius, trumpai pristatė PMO, kuriamus pasaulinius instrumentus, PMO vaidmenį kovoje su Covid-19:

„ ... PMO yra vienintelė tarptautinė organizacija, kuri 100 % dėmesį skiria muitinės klausimams. Organizacijos pradžia yra 1950 metai, kai buvo pasirašytas steigimo susitarimas. 1953 įvyko pirmasis suvažiavimas, kuriame dalyvavo 17 šalių narių atstovų. Prabėgus daugiau nei 65 metams mes esame 183 šalių bendruomenė, dirbanti ir reguliariai diskutuojanti muitinės klausimais. ...

Pasaulio muitinių organizacija yra vieta, kurioje kuriami tarptautiniai veiklos standartai, skirti muitinių administracijoms. Mes taip pat skatiname bendradarbiavimą, keitimąsi informacija, bei padedame šalims narėms didinti savo žinias ir gebėjimus. Kalbant apie tarptautinius standartus, net keli jų yra pripažinti tarptautiniu lygiu kaip geroji muitinių praktika. Žinoma, vienas jų yra Pataisyta Kioto konvencija. Pataisyta Kioto konvencija tai dokumentas, kuriame yra konsoliduoti muitinės procedūrų supaprastinimai. ...

Kaip žinote, muitinė turi daug atsakomybių – ne tik palengvinti verslą, bet ir saugoti visuomenę. Todėl mūsų, kaip Pasaulio muitinių organizacijos, tikslas ir atsakomybė yra efektyviai mokyti šalių narių muitinės pareigūnus. Kasmet mes pravedame daugiau nei 300 mokymų sesijų. Beje, šiemet dėl Covid-19 greičiausiai labiau sustiprės mūsų internetiniai mokymai. Internetiniai mokymai nėra nauja sritis PMO. Juos mes teikiame jau keletą metų, tai daro PMO Akademija. PMO Akademija yra PMO pastangos pasidalinti turimomis žiniomis ir įrankiais su privačiu sektoriumi. Privataus sektoriaus atstovai gali apsilankyti PMO Akademijos svetainėje ir matyti, kokie PMO Akademijos moduliai ir kursai yra parengti. ...

Tuo tarpu veiklos ir tendencijos, kurios jau buvo prieš Covid-19, įgavo daugiau reikšmės. Tokios tendencijos kaip nuotolinis darbas, internetinis mokymasis. Todėl sveikinu Muitinės praktikų asociacijos ir Lietuvos muitinės pastangas sudaryti galimybę konferencijai įvykti elektroniniu būdu. PMO remia tokias inovacijas ir prie jų prisideda. ...“

Pilną įrašą anglų kalba su lietuviškais subtitrais galite peržiūrėti Muitinės praktikų asociacijos svetainėje www.lcpa.lt

PRANEŠIMAI

Konferencijos pradžia buvo skirta aktualijoms. 

Muitinės departamento Muitų politikos skyriaus vedėjas skaitė pranešimą Šarūnas Avižienis „COVID-19 ir muitinė, Brexit ir kitos teisinės aktualijos“

Pranešėjas, be kita ko, išskyrė tris tipus priemonių, į kurias dėmesį sutelkė Lietuvos muitinė, atsakydama į pandemijos keliamus iššūkius: būdai, kaip apsaugoti pareigūnus ir klientus nuo galimybės užsikrėsti; priemonės siekiant užtikrinti, kad Lietuva turėtų pakankamai apsaugos ir medicininių priemonių kovai su pandemija; priemonės, kad pandemija turėtų kuo mažesnį poveikį šalies ekonomikai. Į klausimą „Kas toliau?“ išsakė nuomonę, kad bus apgalvota, kaip ateityje dirbti panašiose situacijose (darbo organizavimo, technologiniai, teisėkūros sprendimai); taip pat pažymėjo, kad galima tikėtis anksčiau suplanuotų terminų nukėlimo, pavyzdžiui, e-komercijos paketo taikymo. 

Brexit tema pranešėjas apžvelgė, kokius sprendimus planuojama priimti pereinamuoju laikotarpiu (pavyzdžiui, susitarti dėl laisvosios prekybos sutarties), bei kokie siūlymai apskritai yra teikiami, pavyzdžiui, Jungtinė Karalystė pasiūlė perduoti eksporto deklaracijų duomenis tiesiogiai į ES sistemą, kad būtų formuojama importo deklaracija.

Tarp netrukus numatomų priimti teisės aktų buvo paminėti Sąjungos muitinės kodekso pakeitimai, apie kuriuos kaip tik rašome šiame leidinio numeryje (Komisijos deleguotasis reglamentas (ES) 2020/877, paskelbtas 2020.06.26). 

Muitinės departamento Muitinės kontrolės organizavimo skyriaus vedėjas Laimis Žlabys pristatė pranešimą tema „Verslo klaidų aktualijos“

Prieš apžvelgdamas aktualias klaidas, pranešėjas pajuokavo, kad kalbą apie klaidas, pažeidimus ar net nusikaltimus, reikėtų, kaip rekomenduojama ir medicinoje, pradėti nuo priežasčių analizės, o ne „gydyti“ pasekmes. Keletas paminėtų klaidų priežasčių: nesidomėjimas muitų teisės aktais arba nežinojimas apie muitų teisės aktų pasikeitimus; praktikos stoka dirbat su muitinės prižiūrimomis prekėmis; skuboti sprendimai; perdėtas taupumas / nepamatuota ekonomija ir t.t. 

Tarp dažniausiai daromų klaidų pranešėjas paminėjo: prekių nedeklaravimą nustatyta tvarka; įvežimo bendrosios deklaracijos nepateikimą; deklaracijų pateikimą dar nepateikus prekių; netikslų prekių aprašymą tranzito deklaracijose ir t.t.

Pranešimo ir pirmosios konferencijos dalies diskusijos vaizdo įrašą galite peržiūrėti šioje nuorodoje

Po šio pranešimo pereita prie muitinio įvertinimo temos. 

Dr. Gediminas Valantiejus, Muitinės praktikų asociacijos narys, skaitė pranešimą "ES Teisingumo Teismo ir Lietuvos Respublikos teismų praktika prekių muitinės vertės nustatymo srityje"

Pareiškėjas atkreipė dėmesį, kad ši tema gali atrodyti ne itin aktuali einamuoju momentu, kai kovojama su pandemija ir jos pasekmėmis, ir prekių srautai yra sumažėję. Tačiau akivaizdu, kad pandemija ilgai nesitęs, ir bus vėl grįžta prie įprastų muitinės klausimų. Pranešėjas akcentavo, kad muitinis įvertinimas yra aktualus kiekvienu atveju, kai prekei taikomas vertybinis muito tarifas. 

Pranešime apžvelgti ginčai teismuose visų pirma dėl sandorio vertės metodo netaikymo, pavyzdžiui, dėl to, kad prekės vertė ženkliai mažesnė už palyginamąsias statistine vertes; taip pat aptartas atsisakymo taikyti sandorio vertės metodą pagrindimas. Pranešėjas pastebėjo, kad kai kuriais atvejais skiriasi ESTT ir LR teismų praktika (dėl Bendrojo susitarimo dėl muitų tarifų ir prekybos VII straipsnio tiesioginio taikymo) bei palietė automobilių muitinio įvertinimo problematiką.

Pranešimo ir pirmosios konferencijos dalies diskusijos vaizdo įrašą galite peržiūrėti šioje nuorodoje

Muitinės departamento Muitinio įvertinimo skyriaus vedėja Virginija Guobytė skaitė pranešimą „Muitinio įvertinimo aktualijos“

Pranešėja pažymėjo, kad muitinio įvertinimo srityje nėra daug teisės aktų, žymiai daugiau yra dokumentų aiškinančių tų teisės aktų taikymą. Atliekant muitinį įvertinimą reikia atsižvelgti į visą komplektą. Pranešėja taip pat nurodė, kad Europos Komisija kaip tik dirba rengdama aiškinimus. 

Dalyje apie priežiūros priemonių tobulinimą buvo paminėtas numatomas papildomos deklaracijos pateikimo termino prailginimas, kai prekės deklaruojamos įtraukimo į apskaitą būdu (aut. past. šiuo metu terminai prailginti iki 120 dienų ir net 2 metų Komisijos deleguotu reglamentu (ES) 2020/877, paskelbtu 2020.06.26). Aptartas Privalomosios muitinio įvertinimo informacijos rengiamas reglamentavimas, pažymėta, kad kai kurios šalys tokį dokumentą išduoda nacionaliniu lygmeniu. 

Kalbant apie prioritetus, be kita ko atkreiptas dėmesys, kad Lietuvos muitinė aktyviai dirba Europos Komisijos sudarytose darbo grupėse, kurių muitinio įvertinimo srityje yra netgi trys. Pavyzdžiui, šiuo metu rengiamas tekstilės ir avalynės muitinio įvertinimo įrankis.

Pranešimo ir antrosios konferencijos dalies diskusijos vaizdo įrašą galite peržiūrėti šioje nuorodoje.

Muitinės departamento Muitinio įvertinimo skyriaus informacijos rinkimo specialistas Rymantas Budgenas skaitė pranešimą „Naudoti automobiliai: mitai ar tiesa?“

Pranešėjas nurodė statistinius duomenis, kad pagal eksportuojamą naudotų transporto priemonių kiekį iš JAV „varžomės“ su Vokietija dėl 1-2 vietos ES. 2019 m. Lietuva lyderiavo tarp ES šalių, į Lietuvą eksportuota 35 proc. naudotų transporto priemonių, eksportuotų į ES. Lietuvoje susiklostė ilgametė prekybos naudotomis transporto priemonėmis verslo tradicija, apimanti visą veiklos grandinę – nuo transporto priemonės importo, remonto iki jos realizavimo ar ardymo dalimis.

Teisingas mokesčių mokėjimo vengimas šioje srityje yra kompleksinė problema, apie kurią, pateikiant pavyzdžius, ir kalbėta pranešimo metu. Taip pat aptarti teisiniai pokyčiai, vienas jų – anksčiau buvo įsigalėjusi praktika taikyti paskutinį (6) metodą pateikiant turto vertinimo ataskaitą, dabar akcentuojama privaloma muitinio įvertinimo metodų taikymo tvarka (eiliškumas), kurį  nustato Sąjungos muitinės kodeksas.

Šiuo pranešimu baigta antroji konferencijos dalis ir pereita prie trečiosios, apie muitinės formalumų supaprastinimus ir galimybes.

Kauno teritorinės muitinės procedūrų priežiūros skyriaus vyriausioji inspektorė Laima Pakštaitienė skaitė pranešimą tema „Taikomų muitinės procedūrų supaprastinimų apžvalga. Daugiausiai ir mažiausiai naudojami supaprastinimai. Dažniausiai daromos klaidos“

Pranešėja pristatė teisės aktus, prašymų ir leidimų rūšis, prašymo pateikimą ir registravimą, prašymo tikrinimą, sprendimo priėmimą, tikrinimą po muitinio įforminimo, bei tam tikrų muitinės formalumų supaprastimų taikymą. Taip pat atkreipė dėmesį į supaprastinimų verslui teikiamus privalumus.

Asmuo, kuriam išduotas leidimas naudotis muitinės procedūrų supaprastinimais, bendradarbiaudamas su muitine įgyja teisę pasinaudoti šiais privalumais: atlikti muitinės formalumus įmonei patogioje (muitinės nustatytoje) vietoje; sutvarkyti visus darbus susijusius su prekių deklaravimu neišvykus iš įmonės; nereikia gabenti į muitinės postą nei deklaruojamų prekių, nei dokumentų; esant būtinumui į prekių buvimo vietą muitinės pareigūnas atvyksta pats; su muitine keičiamasi tik elektroniniais pranešimais (MDAS, NTKS); prekes galima deklaruoti bet kuriuo paros metu, savaitgaliais, švenčių dienomis; muitinei leidus įmonė gali pati nuimti muitinės plombas, iškrauti ir patikrinti prekes.

Kauno teritorinės muitinės procedūrų priežiūros skyriaus vyriausioji inspektorė Rūtelė Merkevičiūtė skaitė pranešimą „Specialiųjų perdirbimo ir tikslinio naudojimo muitinės procedūrų apžvalga. Jų taikymo ypatumai ir dažniausiai daromos klaidos“

Pranešėja apžvelgė šias procedūras: laikinasis įvežimas perdirbti, laikinasis išvežimas perdirbti, laikinasis įvežimas. Pristatė prašymo pateikimo ir leidimo išdavimo tvarkas, atkreipė dėmesį į galimybę teikti prašymus supaprastinta tvarka. 

Pranešėja taip pat atkreipė dėmesį, kad prašymą teikiantis asmuo turi atitikti tam tikrus reikalavimus - jeigu nenumatyta kitaip, leidimai suteikiami tik asmenims, kurie įvykdo šias sąlygas: yra įsisteigę Sąjungos muitų teritorijoje; deramai užtikrina, kad operacijos bus tinkamai atliekamos. Įgaliotasis ekonominės veiklos vykdytojas (muitinės formalumų supaprastinimas) laikomas įvykdžiusiu šiame punkte nustatytą sąlygą, jei 38 straipsnio 2 dalies a punkte nurodytame leidime    atsižvelgta į jo veiklą, susijusią su atitinkama specialiąja procedūra; pateikia garantiją, jeigu prekėms įforminus specialiąją procedūrą gali atsirasti skola muitinei arba pareiga sumokėti kitus privalomuosius mokėjimus; atitinkamai naudoja prekes arba organizuoja jų naudojimą, arba atlieka prekių perdirbimo operacijas arba organizuoja jų vykdymą, jeigu norima taikyti laikinojo įvežimo arba laikinojo įvežimo perdirbti procedūrą.

UAB „Vilniaus Transimeksa“ direktoriaus pavaduotoja Vida Balkienė skaitė pranešimą „Iššūkiai taikant įgaliotojo siuntėjo statusą“

Pranešėja pristatė schemą, vaizduojančią įgaliotojo gavėjo žingsnius priimant krovinį. Atkreipė dėmesį į įgaliotojo gavėjo pagrindines klaidas praktikoje: laiku neuždarytas atvykimo tranzito dokumentas (T1); laiku neįtrauktos prekės į įgaliotojo gavėjo apskaitos registrą; laiku neinformuota muitinė  apie neatitikimus; laiku nepateikti iškrovimo rezultatai; įgaliotasis gavėjas neturi deklaraciją papildančių dokumentų, kad būtų galima identifikuoti ribojamas ar uždraustas laikyti prekes; netinkamas apskaitos registrų tvarkymas; NTKS sistemos trukdžiai/ klaidos.

Pranešėja taip pat apžvelgė galimus neatitikimus, jų sprendimo būdus, taip pat – pažeidimų pasekmes.

Pranešimo ir trečiosios konferencijos dalies diskusijos vaizdo įrašą galite peržiūrėti šioje nuorodoje.

Šiuo pranešimu baigta trečioji konferencijos dalis ir pereita prie ketvirtosios, apie netarifinį reguliavimą, e-komerciją.

Muitinės departamento Muitinės procedūrų skyriaus vyresnysis patarėjas Rolandas Jurgaitis skaitė pranešimą „Netarifinio reguliavimo pasikeitimai“

Pranešėjas atkreipė dėmesį, kad pamatinė – mokestinė – muitinės funkcija verslui yra gerai žinoma, o netarifinio reguliavimo klausimai neretai lieka antraeiliais. Taip neturėtų būti, nes muitinė atlieka labai svarbų vaidmenį būtent netarifinio  reguliavimo priemonių taikymo srityje: netarifinės užsienio prekybos reguliavimo priemonės apima apie 55 įvairiausias prekių grupes (maisto, augalų, tekstilės, pavojingos medžiagos, atliekos dvejopos paskirties, žemės ūkio ir kt.) ir 40 ES Tarybos direktyvų, kurių nuostatos yra perkeltos į nacionalinę teisę.

Pranešėjas aptarė dokumentų formas, pateikė informaciją apie duomenų bazes ir nuorodas į informacijos šaltinius.

Pranešimo ir ketvirtosios konferencijos dalies diskusijos vaizdo įrašą galite peržiūrėti šioje nuorodoje.

Muitinės departamento Muitų politikos skyriaus vyriausiasis specialistas Justas Dukavičius skaitė pranešimą „E-komercija: pasirengimas artėjant 2021 m.“

Pranešėjas pažymėjo, kad šiuo metu šios prekės siuntose, kurių bendra vertė neviršija 22 Eur, išleidimui į laisvą apyvartą deklaruojamos veiksmu, jeigu muitinei pakanka duomenų apie šias prekes. Deklaruojant veiksmu rašytinė (elektroninė) muitinės deklaracija neįforminama, todėl muitinė neturi tikslių duomenų apie šių siuntų kiekį. Tačiau galima teigti, kad  šios siuntos sudaro didžiąją dalį viso smulkių siuntų srauto.

Muitinė, įvertinusi tokių siuntų gabenimo riziką, atlieka šių prekių siuntose muitinį tikrinimą. Šių tikrinimų metu neretai nustatomi intelektinės nuosavybės apsaugos pažeidimai, prekių vertės mažinimo atvejai, prekių neatitikimas saugos reikalavimams, nustatytiems ES  teisės aktuose ir pan. Europos Komisijos atliktais skaičiavimais dėl esamos lengvatos ES biudžetas kasmet netenka apie 7 mlrd. Eur mokesčių pajamų. Todėl 2021 m. keičiama šių siuntų deklaravimo tvarka ir nebelieka PVM lengvatos.  

Pranešime – apie muitinės pasiruošimus ruošiasi artėjantiems pokyčiams, vienas kurių yra deklaravimo sistema, per kurią asmenys galės savarankiškai deklaruoti atsiųstas iš trečiųjų šalių prekes visiškai nemokamai. 

Pranešimo ir ketvirtosios konferencijos dalies diskusijos vaizdo įrašą galite peržiūrėti šioje nuorodoje.

AB „Lietuvos paštas“ projekto vadovė Milda Stravinskė skaitė pranešimą „E-komercijos iššūkiai nuo 2021 m.“

Pranešėja pristatė, kaip ženkliai keisis deklaruojamų pašto siuntų skaičius 2021. Šiuo metu muitinei deklaruojamų mokesčiais apmokestinamų siuntų skaičius yra apie 50 000 vnt. per metus. Ateinančiais metais muitinei AB „Lietuvos pašto“ teikiamų importo deklaracijų skaičius išaugs dešimtimis ar netgi šimtais kartų! 

Taip pat apžvelgė, kaip AB „Lietuvos paštas“ ruošiasi naujovėms, nurodydama prioritetinius 2020 m. vykdomus projektus: keistis tarp paštų ITMATT pranešimais (t. y., elektroninėmis pašto muitinės deklaracijomis); dalyvauti importo mokesčių alternatyvaus surinkimo įgyvendinimo schemose; pašto siuntose atgabentas prekes deklaruoti privalomai teikiant muitinei elektronines importo deklaracijas; įgyvendinti Importo kontrolės sistemos ICS2 paštui keliamus reikalavimus  saugos ir saugumo  srityse; pilnai paleisti Išmaniąją siuntų skirstymo programą.

Pranešimo ir ketvirtosios konferencijos dalies diskusijos vaizdo įrašą galite peržiūrėti šioje nuorodoje.

3-IOJI MUITINĖS PRAKTIKŲ KONFERENCIJA

Žinių vertė bėgant laikui tik auga. O ir teisiniai pokyčiai veja vienas kitą – turimas žinias būtina nuolat atnaujinti! Kviečiame įgyti naujų ir atnaujinti turimas žinias 3-ioje Muitinės praktikų konferencijoje, kuri įvyks š. m. lapkričio 19 d. Vilniuje. Daugiau informacijos paskelbsime artėjant renginiui.